Nijolė Verygienė (nijole.verygiene@gmail.com)
2024 m. rugsėjo 23 d. 19:44,
Komentarų nėra
Jau tikrai nebetikėjau, jog kada nors mane pavadins ,,mama". Bet šiandien man beveik 40, ir mama tapau tada, kai jau nebesitikėjau, kai buvau beveik nuleidusi rankas, po ilgų laukimo ir vilties metų. Manau, jau net aplinkiniai tuo netikėjo, vieni pašiepdavo ,,tai kada būsi mama", kiti supratingai tylėjo, kiti sakė ,,oi, dar nevėlu".Su vyru išbandėme beveik viską: 5 IVF, nanotechnologijas, ir galiausiai, paskutinė viltis – akupunktūra ir homeopatija pas gydytoją Antaną Januškevičių, “vaisingų moterų draugijos” konsultantą. Pamenu tą dieną, kai po eilinio akupunktūros seanso skambinau į laboratoriją ir klausiau, koks hcg tyrimo rezultatas, tikėdamasi kaip ir kiekvieną kartą išgirsti ,,nėštumo nėra", o išgirstu ,,yra nėštumas", net žodžio pratarti negalėjau. Reiškia, atėjo laikas leliukui pas mus ateiti ir nėštumas praėjo sklandžiai. Kaip sakau vyrui, staiga į senatvę tapome vaisingi. Net ir šiandien, kai pravažiuoju pro gydytojo Antano Januškevičiaus kliniką, prisimenu, kiek mūsų čia lankytasi, tarsi antri namai tapo ta klinika. Svarbu, nenuleisti rankų, eiti tik į priekį. O “vaisingų moterų draugijos” narėms, kurios dar nepastojo, linkiu labai didelės sėkmės ir tikėjimo, jog kada nors mes draugijoje pasidžiaugsime jūsų sėkmės istorijomis.