Pastangos susilaukti vaikų šeimai atsiėjo sumą, tolygią butui Vilniuje: griebusis paskutinės vilties, moteris netikėtai pastojo
2021 m. balandžio 10 d. 14:23,
1 komentaras
Renata su vyru savo mažylius vadina vaikščiojančiais stebuklais. Pirmajam tuoj bus ketveri, antrajam – pusantrų metų. Moteriai jaunystėje net mintis nebuvo kilusi, kad ji galinti turėti problemų dėl vaisingumo, tačiau pastangos pastoti truko aštuonerius metus. Per juos būta daugybė nusivylimų, išbandyta daugybė medicininių ir nemedicininių priemonių, tačiau negelbėjo niekas. Ir tik tada, kai jai visiškai nusviro rankos, stebuklas, dėl kurio medikai tik gūžčioja pečiais, įvyko.
Pagalbinis apvaisinimas buvo nesėkmingas
Šiuo metu Renatai – 37-eri. Kai susituokė su vyru, jiems buvo vos po dvidešimt kelerius metus. Po dvejų metų pora pradėjo planuoti vaikelį. Kai per keletą mėnesių pastoti nepavyko, moteris kreipėsi į ginekologę. „Kadangi nuo jaunystės profilaktiškai tikrindavausi sveikatą, taip pat lankiausi ir pas ginekologę, man įtarė endometriozę. Tai moteriška liga, kai išvešėja gimdos audinys ir išplinta už gimdos ribų. Tačiau tuo metu nebuvo nei didelių skausmų, nei kitų nemalonių simptomų, todėl iki galo ir nesityriau. Tiesiog nesukau dėl to galvos, nors šeimos gydytoja kartą yra užsiminusi, kad dėl šio įtarimo patartų paskubėti su vaikų planavimu. Mat endometriozė gali sukelti problemų dėl vaisingumo. Tiesa, pati ginekologė ramino, kad keletas mėnesių dar nieko nereiškia, nuo pirmųjų bandymų normalu pastoti per metus. Mes abu labai mylime vaikus ir labai svajojome apie juos, todėl skausmas buvo didžiulis. Vis dėlto stengėmės jam nepasiduoti. Tačiau aš pagal rekomendacijas susiradau privatų ginekologą ir iš karto pradėjau tirtis. Lankiausi pas jį dvejus metus – po įvairių tyrimų jis man atliko laparoskopiją, kurios metu buvo nustatyta trečios stadijos endometriozė. Iš keturių stadijų trečia jau yra daug. Tuomet susiradau vaisingumo kliniką ir ketverius metus gydžiausi ten. Per tą laiką buvo atliktos šešios nesėkmingos inseminacijos (spermos įšvirkštimas tiesiai į gimdą) ir vienas pagalbinis apvaisinimas, kurio metu į gimdą įsodinti embrionai taip pat neprigijo. Atsimenu, buvau labai nusivylusi. Tuo metu atrodė, kad pagalbinis apvaisinimas turi suveikti šimtu procentų. Kai nepadėjo net ši procedūra, supratau, kad tikrai yra blogai“, – prisiminė pašnekovė. Griebėsi net vaisingumo akmens Moteris tikino, kad per tą laiką išbandžiusi daugybę įvairių priemonių, net pačių keisčiausių. Išbandydavo visas, apie kurias tik išgirsdavo. Dvejus metus lankėsi pas masažistę, kuri atlikdavo atpalaiduojamąjį apatinės nugaros dalies ir pilvo apačios masažą. Važinėjo pas Rygoje dirbančią imunologę, kuri atliko tyrimus dėl biologinio suderinamumo, t. y. aiškinosi, ar moters organizmas nenužudo spermatozoidų dar iki jų susitikimo su kiaušialąstėmis. Taip pat sėdėjo ant vaisingumo akmens, esančio netoli Druskininkų, bandė mylėtis 12-ą valandą dienos, nes išgirdo, kad tuomet didžiausia tikimybė pastoti, mylėjimosi metu kišo po sėdmenimis pagalvę ir pan. „Ko tik mes nedarėme. Dabar atrodo juokinga, bet tuomet viskas buvo rimta, nes viską stengiesi išbandyti, kad tik pasiektum tikslą. Gaudėme kiekvieną naują informaciją, žiūrėdavau visas laidas šia tema, skaitydavau visus straipsnius. Meldėmės. Žvakutes esame uždegę praktiškai visose bažnyčiose, kuriose tik buvome. Kiek išleidome pinigų, net baisu pagalvoti. Su vyru juokaujame, kad už tuos pinigus Vilniuje galėjome įsigyti butą, nes visos paslaugos, susijusius su vaisingumu, yra be galo brangios. Visur tekdavo kreiptis privačiai. Žinau porų, kurios netgi vykdavo vasarai į užsienį padirbėti, kad užsidirbtų pinigų pagalbiniam apvaisinimui. Sėdėjo ir ant vaisingumo akmens, bandė mylėtis 12-ą valandą dienos, mylėjimosi metu kišo po sėdmenimis pagalvę... Mes abu su vyru irgi labai daug dirbome. Viena vertus, reikėjo pinigų, kita vertus, darbas man padėdavo užsimiršti, negalvoti apie nesėkmingus bandymus pastoti. Mes abu labai mylime vaikus ir labai svajojome apie juos, todėl skausmas buvo didžiulis. Vis dėlto stengėmės jam nepasiduoti. Esu be galo dėkinga vyrui už palaikymą tuo metu. Be tikėjimo, kad viskas bus gerai, humoro jausmo ir vienas kito palaikymo būtų labai sunku ištverti tą vidinį skausmą. Mes iš tiesų naiviai tikėjome, kad kada nors viskas bus gerai. Nesėkmės prislėgdavo, bet išgyveni skausmą, keliesi ir eini pirmyn. Net kai reikėdavo mokėti didelis sumas už paslaugas, mes su vyru, stovėdami prie kasos, juokaudavome: susilauksime vaikų ir jie užaugę atidirbs šiuos pinigus. Bent žolę kieme pjauti duosime“, – pasakojo Renata. Kartą moteris per televiziją pasižiūrėjo laidą, kurioje kalbėjo gydytojas homeopatas. Jis tikino, kad po jo gydymo pastoja visos iki tol buvusios nevaisingos moterys. „Nors jis man pasirodė keistokas, aš neturėjau, ko prarasti, todėl nuėjau pas jį. Buvau nusiteikusi gan skeptiškai ir nieko per daug apie savo sveikatos būklę nepasakojau. Tačiau jis, nuskenavęs mano kūną savo aparatu, gana tiksliai pasakė dabartines mano sveikatos problemas, pavyzdžiui, kad man svaigsta galva, net įvairias smulkmenas paminėjo. Nusprendžiau tęsti vizitus. Kas mėnesį jis mane iš naujo tirdavo ir skirdavo homeopatinių žirniukų bei tinktūros. Sąžiningai laikiausi jo nurodymų, bet vis tiek nepastojau, nors jis kaskart sakydavo, kad situacija pagal tyrimus gerėja. Atsimenu, praėjus pusmečiui nuo šio gydymo jo kabinete iš nevilties, kad niekas nepadeda, tiesiog apsiverkiau. Tuo metu jau pradėjau galvoti, kad turbūt niekada nepastosiu. Paprastai aš nepasiduodu emocijoms, bet tuomet palūžau. Ir po mėnesio netikėtai pastojau! Tai tikrai buvo džiaugsmingas netikėtumas. Kai vėliau pasakojau šią istoriją ginekologei, pas kurią gimdžiau abu savo vaikus, ji taip pat buvo nustebusi ir sakė: „Homeopatija nelabai tikiu, bet stebuklų būna.“ Aš irgi nežinau, kaip man pavyko. Tiek metų vaikščiojau pas gydytojus, stropiai darydavau viską, ką jie sakydavo, man buvo atliktos dvi laparoskopijos ir viena histeroskopija. Ir nieko“, – teigė Renata. Pati moteris tuo metu planavo leisti kūnui metus laiko pailsėti nuo medicininių intervencijų ir hormoninio gydymo, kuris turi ne pačių maloniausių šalutinių poveikių, o tuomet dar kartą ryžtis pagalbiniam apvaisinimui. Todėl savo pastojimą ir sėkmingą gimdymą ji vadina stebuklu. Antras vaikas šeimoje taip pat buvo planuotas – šį kartą moteris pastojo per kelis mėnesius.
"Noriu paskatinti poras nebijoti išbandyti pačių įvairiausių variantų, niekada nenuleisti rankų, nes niekada negali žinoti, kas padės. Draugai sakydavo – atsipalaiduok, ir viskas bus gerai. Per tiek metų tikrai išmoksti atsipalaiduoti šimtus kartų, bet reikia kažko daugiau. Kažkam gal padės pagalbinis apvaisinimas, kažkam užteks inseminacijos, o kažkam gal reikia kitokių pagalbos organizmui būdų“, – įsitikinusi Renata.
Nevaisingumo statistika ir priežastys
Homeopatas Antanas Januškevičius teigė, kad nevaisingumą gydo jau 12 metų ir stebi atvejus, kaip poros sėkmingai susilaukia atžalų natūraliu būdu. „Kai nėra anatominių kliūčių pastoti, dažniausiai pagalbinis apvaisinimas padėti negali, nes nevaisingumas gali atsirasti dėl užteršto organizmo – kartu su maistu, vandeniu, oru į žmogaus organizmą patenka daug kenksmingų medžiagų, šlakai bei toksinai per kraują ir limfą išnešiojami po visą organizmą ir jį nuodija. Jeigu tokių medžiagų susikaupia pernelyg daug, gali atsirasti problemų dėl vaisingumo. Be to, atsiranda ir kitos problemos: sutrinka skrandžio ir žarnyno veikla, pradeda varginti dažni vidurių užkietėjimai bei pilvo pūtimai, trinka kraujotaka (pradeda šalti galūnės), slinkti, lūžinėti ir sausėti plaukai, atsiranda nuovargis ir silpnumas, pradeda blogėti atmintis ir trikti miegas, atsiranda dirglumas bei nuotaikų kaita. Netradicinės medicinos žinovai homeopatiją ir akupunktūrą vadina „organizmo šluotomis“, kurios priverčia, kad pats organizmas save išvalytų nuo toksinių medžiagų. Nors Renata aštuonis metus negalėjo pastoti, pritaikius jai kompleksinį organizmo valymą, organizmas išsivalė ir ji sėkmingai pastojo“, – tikino pašnekovas. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, moterų nevaisingumas užima penktą vietą tarp rimčiausių visuotinių negalių. Lietuvoje ir visame pasaulyje su vaisingumo sutrikimais susiduria nuo 8 iki 15 proc. porų, o iš viso nuo to kenčia daugiau kaip 186 mln. žmonių. Tarptautinės statistikos duomenimis, moterų sveikatos problemos lemia 20–35 proc., vyrų – 20–30 proc., abiejų partnerių – 25–40 proc. nevaisingumo atvejų ir apie 10–20 proc. atvejų lieka neaiškios kilmės. Kaip pagrindinės moterų vaisingumo sutrikimų priežastys yra įvardijami ovuliacijos sutrikimai (25 proc.), endometriozė (15 proc.) ir sąaugos pilvo ertmėje (12 proc.) (1 pav.). Tuo tarpu pagrindinėmis vyrų nevaisingumo priežastimis laikomas neaiškios kilmės nevaisingumas (34 proc.), varikocelė (17 proc.) ir hipogonadizmas (10 proc.)
Be to, kai kurie veiksniai, nors ir sudaro daug mažesnę nevaisingumo priežasčių dalį, dėl jų sudėtingumo, trūkstamų efektyvių, visuotinai prieinamų ir priimtinų diagnostikos bei gydymo metodų yra priskiriami vieniems rimčiausių vaisingumo sutrikimų – tai įgimtos lytinių organų vystymosi patologijos, lytinių ląstelių (kiaušialąsčių ir spermatozoidų) kiekybiniai ir kokybiniai defektai, genetinės pažaidos. Pasak Vilniaus universiteto doktorantės Ramintos Baušytės, nors vaisingumo sutrikimų gydymas yra itin pažengęs, manoma, kad net 35–40 proc. visų porų lieka bevaikės, net jei būna išbandžiusios visus galimus pagalbinio apvaisinimo metodus. Nuolatiniai bandymai įminti nesėkmingų atvejų mįsles viso pasaulio mokslininkus paskatino padaryti išvadą, kad pagrindinės priežastys yra tokios: nepakankamos žinios apie lytinių ląstelių ir embrionų įvertinimo kiekybinius ir kokybinius kriterijus, supratimo apie endometriumo receptyvumą (gimdos gleivinės pasiruošimą priimti embrioną) ir implantaciją stoka, atitinkamų technologinių ir medikamentinių sprendimų trūkumai.
Straipsnio šaltinis:
https://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/pastangos-susilaukti-vaiku-seimai-atsiejo-suma-tolygia-butui-vilniuje-griebusis-paskutines-vilties-moteris-netiketai-pastojo-1028-1472376
1 komentaras - Pastangos susilaukti vaikų šeimai atsiėjo sumą, tolygią butui Vilniuje: griebusis paskutinės vilties, moteris netikėtai pastojo
Rugilė - 2021 m. balandžio 10 d. 17:08
Man vaisingumo specialistai iš viso tvirtino, kad su vyru vienas kitam nederam, o vaikų natūraliai galim susilaukti tik su kitais partneriais, nes esam nesuderinama pora. Po tokių jų žodžių jaučiausi siaubingai. Prisimenu, vyras tada dėl darbo buvo išvykęs į užsienį, tai blioviau jam į ragelį. Man prireikė poros metų, kad susitaikyčiau su žinia, jog esu nevaisinga ir kad galėčiau su draugais ir aplinkiniais kalbėti apie savo bėdą. Aplamai vaisingumo klinikose susikoncentruojama į faktą, kaip pagaminti vaikutį. Nežiūrima, kaip jaučiasi moteris, kuri bando pastoti. Jose kelis metus buvau farširuojama gausybės vaistų. Man buvo nuolat pakilusi temperatūra, atrodė, kad nuolat sergu gripu, per pusę metų priaugau 15 kilogramų, nuolat liūdėjau. Buvo gilus nuosmukis, jaučiausi ne žmogus, o mėgintuvėlis, bandomasis triušis. Po kelių nesėkmingų dirbtinių apvaisinimų , kainavusių po 8000 eurų, nusprendžiau vaisingumo klinikose nesilankyt, pradėjau galvoti apie įsivaikinimą, laikytis griežtos dietos. Prieš dvejus metus iš savo bendradarbės išgirdau apie gydytoją homeopatą Antaną Januškevičių, padėjusį nė vienai nevaisingai porai. Šio gydytojo metodo esmė – pažinti vaisingumui trukdančias priežastis ir panaikinti jį stabdančias kliūtis. Šis gydytojas mane su vyru nuteikė optimistiškai, sakė, kad svarbu sutuoktinių poros organizmų darnus funkcionavimas, paskyrė homeopatiją, kuri gimdos terpę padarytų draugiškesnę vyro sėklai. Po kelių mėnesių mane pradėjo baisiai pykinti, bet sunku buvo patikėti, kad pagaliau esu nėščia. Po tiek metų ėmiau ir pastojau! Iš pradžių giminėms paslapties neatskleidžiau, pasidalinti džiugia žinia privertė prasidėję nėštumo sunkumai. Mane baisiai pykino, porą mėnesių teko lankytis ligoninėse, kad ten ląšelinėmis atstatytų skysčių kiekį. Prasiblaškyti man padėdavo darbas, nes jo metu negalvodavau, kaip blogai jaučiuosi. Gimdymas buvo sunkus, teko atlikti Cezario pjūvį, nes gydytojai įtarė, kad klubai yra per siauri kūdikiui natūraliai gimti. Tačiau pagal ūgį ir svorį mano mergaitė pataikė į vidurkį. Kai ją pamačiau, norėjosi verkti ir net naktį neatitraukti nuo jos akių, net su skaudamais šonais atsirado jėgų ja rūpintis. Dabar jos sveikata gera, ji auga puikiai, yra labai judri ir aktyvi. Labiausiai man patiko gydytojo homeopato Antano Januškevičiaus požiūris į nevaisingumą. Pagal jį, nevaisingumas - blogai funkcionuojančių žmogaus organizmo dalių pasekmė, kas radikaliai skiriasi nuo požiūrio vaisingumo klinikose, kur nevaisingumas yra liga. Patiko, kad gydytojo Januškevičiaus suteikė galimybę pažinti savo organizmą ir vaisingumą. Ačiū gydytojui labai.